Mėnesio archyvas: rugpjūčio 2007

Apie TV viktorinas ir kodėl jose „niekas nenori pasiimti pinigėlių“

Prieš porą savaičių buvau Palangoje, ir vakare, neturėdamas ką veikti, sugalvojau paskambinti į kažkurį tiesioginiame TV eteryje vykstantį žaidimą, kuriame reikia atsakyti į pakankamai kvailą ir akivaizdų klausimą, norint laimėti kelių šimtų litų prizą. Viskas atrodo gana paprasta – paskambini į studiją, sumoki tris litus už skambutį, ir laimi tarkim pusę tūkstančio. Deja, taip nėra. Paskambinau, o man pasakė, kad man šiandien nesiseka, ir atjungė.

Užvakar vėl turėjau malonumą žiūrėti tokį žaidimą per TV, tačiau niekur neskambinau. O štai mergina ekrane iš kailio nėrėsi, kad tik sulauktų to, kas paskambins. Vis kartojo – „nejaugi niekam nereikia pinigėlių“, „pasiimkit pinigėlius tuoj pat!“ ir panašiai. O tuo tarpu ekrano viršuje keliavo mažomis raidelėmis užrašytas informacinis tekstas apie tai, jog pilnos žaidimo taisyklės yra patalpintos adresu http://www.calltv.com/5tv/. Taigi, nusprendžiau jas paskaityti. Ir ką galiu pasakyti – iš esmės tam, kad ten dalyvauti, reikia būti kvailam, arba tiesiog nežinoti taisyklių. Nes šansas, jog tau LEIS atsakyti į klausimą yra geriausiu atveju 1:500.

Šiaip neturiu aš nieko prieš loterijas, ir kartais net nusiperku Teleloto bilietą, bet vis dėlto pikta, kai žmonės yra šitaip maustomi. O maustymas, jei kas nesuprato, čia yra tame, jog mergina ekrane nė puse žodžio neužsimena apie tai, kad tik „…kiekvieną 500-tąją priimtą paraišką Organizatoriai įrašo į specialų sąrašą, iš kurio kompiuterinė programa generuodama atsitiktinius numerius išrenka Abonento paraišką, kuri paskelbiama eteryje ir jai suteikiama galimybė eteryje atsakyti į užduotus klausimus.“ Ji vis sako – „kodėl niekas neskambina, nejaugi niekas nenori pinigėlių?“, tačiau nutyli, jog jai reikia penkių šimtų skambučių vien tam, kad su vienu žmogumi pakalbėtų eteryje.

Negražu, negražu…

Trakų pilis, šokių muzika, lazeriai, redbulis ir vodka

Lazeriai Trakų pilies kiemeVakar/šiąnakt išpildžiau vieną iš savo pastarųjų metų svajonių – sudalyvauti „Pure Future“ tūse Trakų pilies kieme. Labai džiaugiuosi, nes bilietas tikrai buvo vertas kiekvieno dėl jo išleisto lito. To priežastys:

  1. Ricky Ryan‘o ir kitų didžėjų darbas prie pulto
  2. apšvietėjų, dūmininkų ir kitų techninių darbuotojų darbas prie kitų pultų
  3. gerai nusiteikusi liaudis
  4. redbulis su degtine bei alkoholio kainos, neleidžiančios prisigerti :D
  5. puikus oras
  6. užvedančios go-go šokėjos
  7. nuogos maudynės kitoje Galvės pusėje penktą ryto

HP robotukė ir aš :)Nors prieš vakaro pradžią galvojau, kad tai bus vienintelis kartas, kai lankausi šioje kasmetinėje fiestoje, dabar jau imu tuo abejoti. :) Tikrai seniai nedalyvavau tokiame gerame vakarėlyje. Jo įkarštyje net nusprendžiau, jog viskas yra kur kas smagiau, negu kai pirmuose kursuose su Aidu gastroliuodavom Vilniaus klubuose. Nors šitų pramogų kainos nepalyginamos, tačiau tais gūdžiais laikais tūsintis be merginų ir pakankamai blaivas aš nelabai mokėjau. Vakar supratau, jog šis kompleksas nyksta (jei dar neišnyko). Šokau su savim ir dėl savęs. O gaila tik dėl vieno dalyko – kad pamečiau savo visai neseniai pirktus „Polaroid“ akinius…