Mėnesio archyvas: liepos 2008

Pranešimai iš konferencijos, I dalis

Turiu šiek tiek įspūdžių iš konfos :)

Pradėsiu nuo vėliausio įspūdžio: šaldytuve sugebėjau užšaldyti savo nusipirktas kanadietiško alaus skardines. Ką tik vieną atsikimšęs, radau joje daug daug sniego ir dar daugiau putų (nes jos netilpo :D). Tad nulėkiau ką tik iki savo kambario ir ištraukiau „skystąjį turtą“ iš šaldytuvo.

Be to šiandien paaiškėjo, kad kelią tarp Vistlerio ir Vankuverio užgriuvo didelės uolos. Problemos sprendimo ieškoma „Mozillos“ buge Nr. 448604, tačiau iš esmės jis jau aiškus – į Vankuverį važiuosime žymiai anksčiau, negu planavome (mano atveju tai – pusė penkių ryto vietoje pusės pirmos dienos).

Dabar apie pranešimus…

Konferenciją pradėjusiame vakarykščiame pranešime pranešėjai papasakojo, kaip atsirado ir vystėsi bei kas yra „Mozilla ir „Firefox“, pasidžiaugė dešimties metų pasiekimais ir prisiminė, kad dar daug ką galima ir reikia nuveikti. Antrajame buvo pasakojama apie žiniatinklio naršyklių sąsajos evoliuciją per pastaruosius 28-erius metus. Pasirodo, labai nedaug pasikeitė per tą laiką. Tikrai nedaug. Todėl buvo kalbama ir apie naujoves, kurios galbūt galėtų būti įgyvendintos. Viena iš tokių minčių – kad naršyklė galėtų tapti beveik nematoma, darniai įsilieti į atvertos svetainės dizainą. Buvo parodyta keletas eskizų, kaip tai galėtų atrodyti, bet man liko nevisai aišku, kaip tai būtų realizuota… Turiu pripažinti, jog kai kurios pristatytos idėjos mane truputį gąsdina. Matyt, esu per daug konservatyvus… :)

Trečioji sesija, kurioje dalyvavau, buvo apie „Firefox 3“ lokalizavimą – kaip jis vyko, kas buvo blogai, kas gerai, ir panašiai. Tarp kitų dažnų problemų buvo paminėta tokia, kad daugumai lokalizuotojų komandų buvo sunku rasti „Mac‘ų“ šio produkto testavimui. Savotiškai keista tai girdėti, kai bene didžioji dalis konferencijos dalyvių kompiuterių yra su obuoliu ant nugarėlės.

Kita sesija – apie lokalizavimo įrankius. Iš principo tai man jie nereikalingi, nes kasdienius atnaujinimus kuo puikiausiai padarau vim’u. Kita vertus, kitose komandose yra gana daug lokalizuotojų, kurie nėra tokie kompiuterastai, kaip aš, tad jiems visa tai (vertimas per žiniatinklį ir kitokie palengvinimai) tikrai padės.

Paskutinė vakarykštė sesija bent man pasirodė įdomiausia ir galbūt naudingiausia. Jos planas buvo paprastas – vaikinukas iš „Mozilla Italia“ ketino papasakoti, su kokiomis problemomis susiduria Italų „Firefox“ naudotojai bei kaip jas sprendžia. Tačiau vietoje paprasto pranešimo gavosi gana didelė diskusija tarp sesijos dalyvių, o pats Iacopo didžiąją laiko dalį buvo priverstas tiesiog stovėti. :) Diskusija nenuėjo perniek – jos metu buvo išgryninta keletas minčių, kaip supaprastinti naudotojų gyvenimą. Manau, dalis jų tikrai bus įgyvendinta.

Vakare visi pasiskirstėm į keletą grupelių ir ėjome į skirtingus restoranus vakarieniauti. Buvo skanu, buvo sotu. :)

Pirmasis šiandienos pranešimas, kaip ir vakarykštis, buvo skiriamas visiems (nes paprastai čia vienu metu kokie 5-7 skirtingi pranešimai skirtingose salėse vyksta). Jame buvo pasakojama apie artimiausius „Firefox ir kitų „Mozilla“ projektų (naršyklės mobiliems įtaisams bei „Mozilla Labs“ projekto) planus bei dabartinę būseną.

Antrojoje sesijoje kalbėjome apie „Thunderbird“ planus ir lokalizavimą. Ar žinote, jog trečioji šios programos laida turės įtaisytą kalendorių (joje bus integruotas „Lightning“ įskiepis)?

Vėliau nuėjau paklausyti pasakojimo apie tai, kaipgi „Mozilla“ skinasi kelią Europoje. Sužinojau gana įdomių dalykų apie tai, tame tarpe ir apie mūsų kaimynines valstybes. Reiktų kada (jei neužmiršiu) apie tai plačiau parašyti (dabar labai miego noriu).

Ketvirtojoje sesijoje buvo pasakojama, kokie pasikeitimai laukiami lokalizuotų „Mozilla“ produktų kompiliavimo procese bei kuo jis šiuo metu yra blogas. Na, šitai nelabai aktualu naudotojams. Net ir man nelabai… :)

Penktojoje sesijoje mums dar šiek tiek papasakojo apie mobiliosios naršyklės projektą „Fennec“ bei kuo jos lokalizavimas bus ypatingas. Tiesą sakant, nieko tame labai netikėto nebuvo. Užtat pati naršyklė man tikrai simpatiška. :)

Paskutiniame pranešime keletas japonų pristatė kažką labai interaktyvaus, simpatiško ir susieto su „Firefox“ parsisiuntimų duomenimis – savotišką vizualizaciją su garsu. Bet ką tiksliau – sunku pasakyti. Prezentacija (jei kas norės gūglinti, ar pan.) vadinosi „Light of Firefox“.

Tiek šiandien, lūžtu jau. Labanakt!

Beautiful Whistler

Labas rytas! Pas mane dabar šešios ryto, o man nesimiega…

Vakar rytą pramiegojau iki dešimtos turbūt. Mat mano nuostabiuosiuose apartamentuose tokios tankios užuolaidos, kad miegamajame visą parą gali būti naktis, o aš net nepagalvojau į laikrodį pažiūrėti, kai man nesimiegojo. :) Todėl pusryčių–pietų išsiruošiau tik apie dvyliktą. Susiorganizavau dar keletą žmonių. Galiausiai gavosi, kad ėjome dešimtiese. Nebuvo lengva rasti kaboką, kuriame būtų tiek vietos ir nereikėtų laukti, tad išsiskyrėme ir likome keturiese. Pavalgiau skaniai, bet, lyginant su Lietuva, brangiai…

Vistleris – labai gražus miestelis. Sakyčiau, labai nedidelis, bet toks mm…. modernus. Namai gražūs, viskas ranka pasiekiama – vos pora minučių pėsčiomis nuo mūsų viešbučio yra centrinė miestelio aikštė, nuo kurios į visas puses, tartum saulės spinduliai, eina pėsčiųjų alėjos. Aplink tą aikštę rasi visko – maisto prekių, alkoholio, suvenyrų parduotuvių ir parduotuvėlių, kavinių, barų, restoranų, turistinių pramogų (keltuvų, kalnų dviračių trasų). Visur, kur bent kiek atviriau, matosi aplinkiniai kalnai. :) Vienžo, tikrai gražu.

Pavalgę, kilome keltuvu į kalną. Pats keltuvas tikrai nepigus – kainuoja 33,55 Kanados dolerio vienam žmogui. Uždara kabina užkelia gan aukštai. Dviratininkams tenka išlipti pakeliui (pasiekus gal trečdalį kalno), o mes važiavome toliau. Išlipus, galima pasiblaškyti šen bei ten, užeiti į kavinę (o gal ten restoranas, nežinau). Dar galima nueiti keliasdešimt metrų iki kito keltuvo (už jį papildomai mokėti nereikia) ir kilti toliau, ką mes ir padarėme. Viršuje vėlgi – galima pasivaikščioti ir grįžti, galima leistis nuo kalno… Vienžo, vakarykščių nuotraukų absoliuti dauguma yra iš kalnų. Vaizdai man patiko, oras švarus, šaltas ir gaivus. Tik man susidarė galbūt ir neteisingas įspūdis, kad Tatrai yra kiek gražesni, nes Vistlerio kalnai labai jau vientisi – žiūri į horizontą, ir jis viena linija eina. Bet, kaip ir sakiau, gal man tiesiog taip pasirodė…

Vakare buvo priėmimo pietūs. Tik kažkaip aš labai greitai pasijutau perpildęs savo skrandį virš visų jo galimybių, tad, nesulaukęs pabaigos, iščiuožiau į savo kambarį. Gerai, kad bent su keletu žmonių pabendravau. Susipažinau su dabartiniu pagrindiniu „Firebug“ programuotoju, su „Mozilla Messaging“ vadovu, su „Mozilla“ lokalizavimo koordinatoriumi. Beje, su juo (ir kitais lokalizatoriais) už poros valandų apturėsime „l10n breakfast“.

Nuotraukos – čia.

Kelionė į Kanadą

Iš tikrųjų šitas įrašas turėjo ryte Lietuvos laiku atsirasti, bet aš užmigau… :)

[21 valanda Lietuvos laiku]

Turbūt atėjo laikas parašyti apie tai, apie ką jau seniai ketinau.

Šiuo metu esu lėktuve. Skrendu į Kanadą, į „Mozilla“ organizuojamą renginį, pavadintą „Firefox+ Summit 2008“. Važiuoju ten kaip Lietuvos lokalizuotojų komandos atstovas. Taigi, jei apie „Mozilla“ programas turite minčių, kurias galėčiau „paproksinti“ – paskubėkite jas čia pareikšti – galbūt pasinaudosiu. :) Kol kas manęs dar penkias valandas laukia skrydis, o paskui berods apie valandą kelionė autobusu iš Vankuverio į Vistlerį. Beje, šio miestuko, o tiksliau – jame esančio slidinėjimo kurorto vardu, kūrimo metu buvo vadinama kažkuri „Windows“ versija. Kadangi ką tik pabaigiau skaityti „Doriano Grėjaus portretą“, nusprendžiau išsitraukti savo nešiojamąjį.

Iš tikrųjų tai net nežinau, ką rašyti. Gyvenime esu skridęs tik kartą – vaikystėje iš Vilniaus į Palangą, o užsieny buvęs gal keturis kartus – Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir šiemet Slovakijoje. Todėl esu šiek tiek susijaudinęs. Šiaip ar taip, šiandien spėjau šiek tiek pabuvoti Amsterdame, ir šiek tiek paskraidyti šen bei ten. Tad nusprendžiau, kad gal tegu vaizdeliai kalba… :)

[23 valandos Lietuvos laiku]

KLM lėktuvo salono telikai ką tik baigė rodyti filmą „Kvailių auksas“, tad prisiminiau tai, ką norėjau parašyti, bet neparašiau prieš dvi valandas.

O neparašiau, kad, tiesą sakant, tie vaizdeliai vargu, ar atspindės bent pusę to įspūdžio, kurį susidariau, žiūrėdamas gyvai. Kai skrendi taip aukštai, kad apačioje esantys debesys atrodo vos pora metrų pakilę virš žydro raibuliuojančio vandenyno, kai pro lėktuvo liuką matai ledais aptrauktą Grenlandiją, snieguotus jos kalnus, auksines kalnų upių gyslas, arba, rodos, visiškai ledu apsitraukusį vandenyną, kyla didžiulis noras tai įamžinti, tačiau nemanau, jog man tai pavyko.

[vidurnaktis Lietuvos laiku] Pastarąsias porą (turbūt) valandų skrendame virš šiaurinės Kanados dalies. Nepanašu, kad čia kokių nors miestų būtų. Įtariu, kad šioje Kanados dalyje turbūt tik eskimai gyvena. Beje, 11 kilometrų aukštyje visiškai nesijaučia lėktuvo greitis. Skendame apie 800 km/h greičiu, tačiau žemės paviršius pro liuką slenka lėtai lėtai…

Amsterdamas

Likus kelioms minutėms iki nusileidimo, mane užkalbino greta sėdėjęs keleivis gruzinas, nemokantis anglų kalbos. Norėjo, kad padėčiau jam iki miesto centro nusigauti. Deja, metro bilietų pardavimo automatas nepriėmė mano kortelės, o aš tik po N-tojo bandymo suvokiau, kad netinka jos tipas, o ne kas kita. Iki to laiko buvau jau su juo atsisveikinęs.

Kasoje nusipirkęs bilietą iki centro ir atgal, sėdau į dviaukštį metro ir netrukus atsidūriau centrinėje Amsterdamo stotyje. Turėjau prisispausdinęs apie šį miestą visokios informacijos (dėkui Rasos sesei) ir jau daugmaž buvau suplanavęs, ką noriu pamatyti. Tačiau pasirodė, jog norėjau aprėpti žymiai daugiau, nei galėjau. Dėl mano nepatyrimo gavosi, kad nevisai naudingai išleidau gana daug pinigų. Senamiestyje nusipirkau vos du dalykus – bilietą, su kuriuo visą dieną galėjau plaukioti „kanalų busais“ bei bilietą į Vincento van Gogo muziejų. Tačiau deramai nepanaudojau nė vieno – „busu“ nuplaukiau tik į vieną pusę (kaip tik tas reisas, kuriuo ketinau grįžti į stotį, neatplaukė, tad teko pavaikščiot pėsčiomis), o apsilankymas muziejuje virto akcija–atrakcija „pamatyk kuo daugiau van Gogo paveikslų per 15 minučių“, nes tiesiog pritrūko laiko (nes skubėjau į keltą, kuris taip ir neatplaukė). Visgi nepasakyčiau, kad gailiuosi – miestas gražus, ir šeštadienį, grįždamas, planuoju kopti į bokštą pafotografuoti jo iš viršaus (bet ne iš lėktuvo skrydžio). O dar planuoju užsukt į kokį kaboką ir išlenkti bokalą „Heineken“ alaus. Nors tiesa, gal būtų dar geriau, jei spėčiau rasti ir apsilankyti „Heineken“ muziejuje. :)

Amsterdame daug vandens. Pats miestas yra žemiau jūros lygio. Amsterdame gražūs namai. Amsterdame yra keli tūkstančiai gyvenamųjų laivų. Kanalų pakrantės jais tiesiog nusėtos. Kai kurie jų atrodo įsitaisę ir nejudėję jau taip seniai, kad juos turbūt greičiau namais reiktų vadinti, nei laivais. :) Amsterdame ir šiaip gražu – verta pamatyti. Tiesą sakant, kažkuo jis primena Klaipėdą (na, man visi uostai ją primena), tačiau jame vandens žymiai daugiau. Ir metro yra :) Tik gaila, kad, bent jau plaukdamas kanalu, kol pamatęs gerą kadrą išsitraukdavau krepšio fotoaparatą, paprastai „vaizdelis“ jau likdavo už nugaros…

Visos nuotraukos iš šios kelionės – čia.