Labas rytas! Pas mane dabar šešios ryto, o man nesimiega…

Vakar rytą pramiegojau iki dešimtos turbūt. Mat mano nuostabiuosiuose apartamentuose tokios tankios užuolaidos, kad miegamajame visą parą gali būti naktis, o aš net nepagalvojau į laikrodį pažiūrėti, kai man nesimiegojo. Todėl pusryčių–pietų išsiruošiau tik apie dvyliktą. Susiorganizavau dar keletą žmonių. Galiausiai gavosi, kad ėjome dešimtiese. Nebuvo lengva rasti kaboką, kuriame būtų tiek vietos ir nereikėtų laukti, tad išsiskyrėme ir likome keturiese. Pavalgiau skaniai, bet, lyginant su Lietuva, brangiai…

Vistleris – labai gražus miestelis. Sakyčiau, labai nedidelis, bet toks mm…. modernus. Namai gražūs, viskas ranka pasiekiama – vos pora minučių pėsčiomis nuo mūsų viešbučio yra centrinė miestelio aikštė, nuo kurios į visas puses, tartum saulės spinduliai, eina pėsčiųjų alėjos. Aplink tą aikštę rasi visko – maisto prekių, alkoholio, suvenyrų parduotuvių ir parduotuvėlių, kavinių, barų, restoranų, turistinių pramogų (keltuvų, kalnų dviračių trasų). Visur, kur bent kiek atviriau, matosi aplinkiniai kalnai. Vienžo, tikrai gražu.

Pavalgę, kilome keltuvu į kalną. Pats keltuvas tikrai nepigus – kainuoja 33,55 Kanados dolerio vienam žmogui. Uždara kabina užkelia gan aukštai. Dviratininkams tenka išlipti pakeliui (pasiekus gal trečdalį kalno), o mes važiavome toliau. Išlipus, galima pasiblaškyti šen bei ten, užeiti į kavinę (o gal ten restoranas, nežinau). Dar galima nueiti keliasdešimt metrų iki kito keltuvo (už jį papildomai mokėti nereikia) ir kilti toliau, ką mes ir padarėme. Viršuje vėlgi – galima pasivaikščioti ir grįžti, galima leistis nuo kalno… Vienžo, vakarykščių nuotraukų absoliuti dauguma yra iš kalnų. Vaizdai man patiko, oras švarus, šaltas ir gaivus. Tik man susidarė galbūt ir neteisingas įspūdis, kad Tatrai yra kiek gražesni, nes Vistlerio kalnai labai jau vientisi – žiūri į horizontą, ir jis viena linija eina. Bet, kaip ir sakiau, gal man tiesiog taip pasirodė…

Vakare buvo priėmimo pietūs. Tik kažkaip aš labai greitai pasijutau perpildęs savo skrandį virš visų jo galimybių, tad, nesulaukęs pabaigos, iščiuožiau į savo kambarį. Gerai, kad bent su keletu žmonių pabendravau. Susipažinau su dabartiniu pagrindiniu „Firebug“ programuotoju, su „Mozilla Messaging“ vadovu, su „Mozilla“ lokalizavimo koordinatoriumi. Beje, su juo (ir kitais lokalizatoriais) už poros valandų apturėsime „l10n breakfast“.

Nuotraukos – čia.