Sorry! Vienas draugas šiandien (emm… vakar) pareiškė, kad turbūt jau neberašysiu apie tai, tad sakau gal tikrai jau laikas, kol įspūdžiai galutinai neišblėso…

Taigi, ketvirtadienis, liepos trisdešimt pirmoji (ech, o vasara jau tuoj baigsis ).

Nėra elektros. Maudausi, įjungęs savo nešiojamąjį ir išjungęs jame bet kokius automatinius su energijos taupymu susijusius veiksmus. Pasirodo, kai tamsu, galiu išsimaudyti per penkias minutes.

Lekiu pusryčiauti, paskui – pirmoji „sesija“. Rašau kabutėse, nes tai tebuvo planinis „Mozilla“ lokalizuotojų susitikimas ir susipažinimas. Taigi, vidutinio dydžio tvankioje (nes kondicionieriai neveikė, o langai panašu, kad neatsidarinėjo) auditorijoje kiekvienas trumpai pristatėme save kitiems – kas esame, kuo užsiimame „Mozilla“ projekte bei gyvenime. Be vertėjų susipažinime dalyvavo ir dar keli žmonės – tie, kurie rūpinasi, kad mes galėtume tiesiog versti bei kurie yra mūsų ryšys su projektu. Po susipažinimo visi išėjome į kiemą, kur Tristan Nitot,„Mozilla Europe“ prezidentas norėjo mus nusifotografuoti. Visiems buvo labai linksma, kai, jam pasisiūlius padaryti nuotraukas ir mūsų fotoaparatais, ant grindinio jų išsirikiavo gal 15.

Antrai diskusijai persikėlėme į lauką, nes viduje buvo per daug tvanku ir beprasmiška sėdėti (projektoriai vis tiek neveikė). Diskusijos tema – „Problemos, su kuriomis susiduria nedidelės vertėjų komandos“ – mane sudomino, nes aš save laikau nedidele komanda. Hm, tačiau pati diskusija pasirodė kiek kitokio pobūdžio. Bent jau man labiausiai įsiminė temą pristatinėjusio kurdų lokalizuotojų koordinatoriaus piktinimasis kiek per daug biurokratine tvarka „Mozilla“ projekte. Iš dalies galėčiau jam pritarti. Kita vertus, viena iš jo konkrečiai paminėtų problemų pasirodė besanti absoliučiai išimtiniu atveju būtent jo kuruojamai lokalei. Jei kam įdomu, tai tos problemos esmė buvo, kad grynai dėl „Google“ neveiksnumo oficialus „Firefox“ leidimas kurdų kalba vėlavo gerus porą mėnesių. Aš irgi dėl to pykčiau… Šiaip ar taip, mano nuomone, žodis „nedidelės“ buvo visai nereikalingas tos diskusijos pavadinime.

Toliau – pietūs. Beje, jau paskutiniai konferencijoje. Po jų vyko diskusija apie lokalizavimo testavimo įrankius, jų privalumus, trūkumus… Kadangi praėjo jau beveik mėnuo, tai nelabai ką iš tos diskusijos pamenu. Vaje… Kita vertus, man tai nebuvo labai aktuali tema, nes aš visas projekto programas vim’u naudodamasis verčiu. Tačiau visgi akiratį kažkiek praplėčiau – supratau, kad kai kurios tų įrankių savybės tikrai man praverstų.

Tada nusprendžiau pasidaryti iš esmės pirmą per tris dienas pertrauką sesijų metu. Vieną valandą tiesiog prabimbinėjau šen bei ten. Nors šiaip mielai būčiau nuėjęs į sesiją, skirtą „Firebug“ ir „Chromebug“ plėtiniams. Bet matyt užsišnekėjau su kažkuo…

Toliau – paskutinė sesija, kurioje dalyvavau. Ji vadinosi „L10n Community Development“. Šitai man buvo įdomu. Gandalf’as pristatė „Mozilla“ planus palengvinti vietinių „Mozilla“ bendruomenių steigimą, siūlant iš anksto atitinkamai paruoštų programų portalams kurti paketus. Tokio paketo pavyzdys galėtų būti komplektas, kurį sudaro TVS bei forumų sistema. Abi programos būtų pateikiamos su specialiai „Mozilla“ svetainėms parengtais šablonais bei numatytomis nuostatomis. Dar sužinojau, kad Lietuvoje „Firefox“ naudotojai sudaro bene ketvirtį internautų. Neblogas rodiklis, mano nuomone. Dar eilinį kartą draugiškai papavydėjau lenkams, kad jie sugebėjo suburti tokią bendruomenę, kurios tikrai verta pavydėti.

Pačią paskutinę valandą vykusios sesijos manęs nesudomino, tad jų laiką vėl kažkur išeikvojau. Vėliau buvo atsisveikinimo vakarėlis/vakarienė. Maistas joje buvo skanus, eilinį kartą gailėjausi, kad greitai persivalgiau… Pats vakarėlis buvo smagus, išskyrus vieną dalyką – muziką. Grupė, „išplaukusi“ tarytum iš filmuose matytų mokyklos baigimo vakarėlių, įvaizdžiu kažkuo panaši į Ostiną Pauersą, grojanti muziką, kurios neklausau, manęs gal dar neerzintų. Tačiau mane labai erzino tai, kad šis ansamblis grojo gerokai per garsiai ir trukdė bendrauti net su šalia sėdinčiais žmonėmis. Taigi, kai pasijutau persivalgęs ir prastai girdimas, tiesiog grįžau į viešbutį. O kadangi paryčiais turėjau iškeliauti, susikroviau daiktus ir nuėjau miegoti.