Kategorijos archyvas: AK

Įrašai apie atvirą kodą, atvirus standartus, atviras programas, AKL’ą ir pan.

Ieškau vertėjų „Mozillai“

Kaip žinia, pastaruosius apie septynerius metus aš faktiškai vienas lietuvinu „Mozillos“ programas ir svetaines. Jau kurį laiką šita veikla manęs nebedžiugina taip, kaip seniau – ima trūkti tiek laiko, tiek motyvacijos. Manau, jog šioje veikloje man artėja laikas „išeiti į pensiją“, todėl ieškausi pamainos arba bent jau talkininkų, su kuriais galėčiau vienaip ar kitaip pasidalinti darbą.

Kadangi kandidatai tikriausiai tuoj pradės plaukte plaukti (juokauju :D ), nusprendžiau surašyti, ko aš iš jų tikiuosi, t. y., kažką panašaus į reikalavimus:

  1. Kalbos. Būtina labai gerai mokėti lietuvių kalbą ir gebėti gerai suvokti, kas konkrečiame kontekste parašyta angliškai. Nesinori, kad „Firefox“ ir kitose programose pradėtų stipriai daugėti pranešimų su prasminėmis ar rašybos klaidomis arba gremėzdiškomis ir nenatūraliomis lietuvio akiai ir ausiai sakinių konstrukcijomis (nesakau, kad jų nėra). Be to, nesinorėtų, kad kandidatui visuomet atrodytų, jog pats geriausias lietuviškas žodis – tai angliškas žodis su lietuviška galūne. Mūsų kalba turbūt ir taip išnyks, bet nenorėčiau, kad „Mozillos“ programų vertimai prie to aktyviai prisidėtų.
  2. Motyvacija. Reikia turėti pakankamai laisvo laiko ir – svarbiausia – noro užsiimti lokalizavimu bent kiek ilgesnį laiko tarpą. Naujos „Mozillos“ programų versijos išleidžiamos maždaug kas pusantro mėnesio, kiekvienoje jų būna naujų eilučių. Žinoma, niekas jūsų nemedžios su kirviu, jeigu po mėnesio dingsite, bet įvertinkite, jog tokiu atveju tiek aš, tiek jūs liktume veltui sugaišę nemažai laiko. Norėčiau to išvengti, todėl jeigu neturite ketinimų šia veikla užsiimti ilgiau, bent jau mane apie tai įspėkite.
  3. Smalsumas. Būna, kad programose pasitaiko dviprasmiškų eilučių, kurios, priklausomai nuo konteksto, gali būti verčiamos skirtingai. Norėtųsi, kad jas versdamas, kandidatas pasistengtų išsiaiškinti kontekstą (parsisiųsdamas ir paleisdamas verčiamą programą ar paieškodamas daugiau informacijos apie verčiamą eilutę – parodyčiau, kaip tai daroma). Nenorėčiau, kad reikšmė būtų pasirenkama atsitiktinai ir išverčiama, visiškai neįsigilinant į gautą rezultatą. :) Būtų puiku, jei savo verčiamą programą jos vertėjas nuolat naudotų pats, o idealiu atveju jis, padaręs vertimą, dar ir patikrintų, kaip jo vertimas atrodo „naktinėje“ („Nightly“) verčiamos programos laidoje.

Nėra būtina, bet labai praverstų:

  1. Viskas, kas paminėta aukščiau. Beviltiškoje situacijoje palaiminčiau ir didžiausią beraštį. :D
  2. Būtų smagu, jeigu kandidatui atrodytų daugiau – mažiau priimtinas esamas „Mozillos“ programų vertimas. Nelabai norėčiau matyti masinius drastiškus pakeitimus (pavyzdžiui, masinį žodžio „Failas“ keitimą sinonimu „Byla“ ar „Rinkmena“ ar pan.), arba bent jau norėčiau, kad tokie pakeitimai būtų aptarti ir dėl jų pasiektas susitarimas.
  3. Sugebėjimas dirbti su failų versijavimo priemonėmis („Git“, „Mercurial“, „Subversion“ ar kitomis) arba noras išmokti su jomis dirbti.
  4. Šioks toks „techniškumas“. „Mozillos“ programos lokalizuojamos, verčiant grynojo teksto failus. Šie failai turi tam tikrą sintaksę, kurios reikia paisyti (nieko sudėtingo, bet kelios taisyklės, kurių reikia laikytis, vis tiek yra).
  5. Pasikartosiu – viskas, kas paminėta aukščiau. Kadangi jau ne pirmą dieną dairausi pagalbos, nesitikiu, jog staiga atsiras idealus kandidatas, o jei ir atsirastų, tai tikriausiai jis tik man vienam atrodytų idealus, o kitiems – nevisai (arba atvirkščiai). Todėl jeigu norite prisidėti prie gero darbo, bet manote, jog mano reikalavimai per dideli, vis tiek susisiekite – tikriausiai viskas nėra taip blogai ir taip sunku, kaip galbūt pasirodė iš pirmo žvilgsnio.

Ką galėtumėte lokalizuoti (versti)? Ogi viską. „Mozilloje“ yra daugybė projektų, kuriuos būtų naudinga išversti ar kurių reikia palaikyti jau esamus vertimus – pradedant mums visiems žinomomis programomis, baigiant įvairiomis svetainėmis ir tinklalapiais. Žinoma, ne visi vertimai vienodai svarbūs, bet esu tikras, kad kartu rastume tai, kas labiausiai tiktų konkrečiai situacijai (t. y., konkrečiam savanoriui).

Kas jums iš to? Nieko nežadėdamas, pasakysiu, kad per tuos septynerius metus „Mozilla“ mane kaip lokalizuotoją du kartus skraidino į Vistlerį (jei ką, jis Kanadoje ir jame prieš ketverius metus žiemos olimpinės žaidynės vyko), du kartus į Briuselį ir kartą į Varšuvą. Esu įsitikinęs, jog aktyvesnius bendruomenės narius (pavyzdžiui, nesikuklinančius renginiui paruošti pranešimą kokia nors tema) skraidina dar dažniau. Visų kelionių metu gyvenau toli gražu ne žemos klasės viešbučiuose (žvaigždučių kiekio neįsidėmėjau, bet manau jų pakankamai). Tose kelionėse (o taip pat bendraudamas elektroniniais būdais) susipažinau su daugybe įdomių ir įkvepiančių žmonių, kai kuriuos jų turbūt net galėčiau vadinti draugais, ar bent jau gerais pažįstamais. Jau turbūt keletą metų nesu pirkęs vasarinių „maikučių“, nes parsivežu jų iš renginių, o kartais gaunu ir paštu. Praeitų metų gale paštu gavau mobilųjį telefoną (aišku, jo specifikacijos toli gražu nesiekia dabartinių flagmanų, bet vis tiek!). O ką jau ir kalbėti apie įvairiausius lipdukus ir panašius smulkius suvenyrus…

Jeigu susidomėjote šituo mano pasiūlymu, kviečiu tiesiog susisiekti vienu iš būdų, nurodytų kontaktuose, arba parašyti adresu prisijunk@mozilla.lt. Ir jeigu per protingą terminą nesulauksite atsakymo, tai parašykite dar kartą (galbūt kitu adresu), nes, na, juk žinote, kaip su tais elektroniniais laiškais būna – kartais jie tiesiog pasimeta… :)

Ir dar – jeigu prie „Mozillos“ veiklos prisidėti norite, bet ne lokalizavimu, skaitykite čia!

Policijos automobiliuose naudojama „Firefox“!

Vakar mane už KET pažeidimą sustabdė policijos patrulių ekipažas ir paskui gan ilgai pildė protokolą, tad spėjau apsižiūrėti, kaip gi visa tai daroma. Tiesą sakant, mane net nustebino to automobilio aprūpinimo lygis. Pvz., niekad nesitikėjau, kad jo bagažo skyriuje stovės spausdintuvas, kuriuo bus spausdinami automobilio salone esančiu kompiuteriu (tiesa, mačiau tik jo monitorių) paruošti dokumentai (protokolai, pasiaiškinimai ir pan.)

Kitas dalykas, kuris nustebino – tai, kad visi šie dokumentai yra pildomi naudojantis „Firefox“, ir dargi sulietuvinta! Turint omeny, kad pačiame kompiuteryje sukasi „Windows XP“, manau, būtų buvę gan logiška tikėtis, kad ir naršyklė bus „standartinė“ – IE. Bet matyt visgi Lietuvoje „Firefox“ jau tapo savotišku standartu. Džiugu! :)

Beje, pastebėjau ir porą dalykų, kurie visoje toje sistemoje yra neoptimizuoti…

Pirmas – tai, kad Policijos infosistemos tinklapiai yra platesni nei tie automobiliuose naudojami monitoriai, tad tuos tinklapius pareigūnams tenka nuolat stumdyti kairėn–dešinėn. Taip ir norėjosi pasiūlyti paspausti Ctrl ir minusą, kad pasikeistų tinklapio mastelis. Tik įtariu, kad tada šriftas taptų sunkiai įskaitomas…

Antras dalykas – tai, kad pareigūnai nemoka įvesti skaitmenų. Kadangi jų turima klaviatūra neturi skaitmenų srities, tai kaskart, norėdami įvesti skaitmenis, jie persijungia į amerikinį išdėstymą, o juos įvedę, persijungia atgal į lietuvišką. Akivaizdu, kad niekas jiems nepasakė apie trečiąjį lygį klaviatūroje… Gaila – galėtų gerokai sutaupyti laiko.

Trečias – norėdamas surašyti šabloninį protokolą, policininkas šabloninio teksto ieško… „Word“ faile! Tuo tarpu nepamirškime, kad pats pildymas vyksta naršyklėje. Ir kam to reikia?.. Ar ne būtų žymiai patogiau, jei šabloninį tekstą galima būtų mikliai išsirinkti pačioje informacinėje sistemoje?

Na ir galiausiai – nežinau, kodėl, bet visa ta procedūra man užtruko turbūt kokį pusvalandį. Turint omeny, kad buvau geranoriškas ir dėl nieko nesiginčijau, manau, jog ji galėtų užtrukti bent dvigubai trumpiau…

O aš Kanadoj vėl

18 valandų praėjo nuo tos akimirkos, kai, atsibučiavęs su Rasa, įžengiau į Vilniaus oro uostą iki tada, kai išėjau iš Vankuverio oro uosto pastato. Plius dvi valandos autobusu iš Vankuverio į Vistlerį nuostabiu keliu, kurio šįkart padariau vos porą nuotraukų, nes iš esmės jis neką bepasikeitė nuo pastarojo karto, kai jį mačiau. Taigi, į viešbutį atvykau prieš nepilnas šešias valandas. Pavargęs, alkanas :D ir ašarojančiomis akimis (nes kelionėje šiek tiek paspoksojau į monitorių). Ir iki šiol dar nenuėjau miegoti. Vienu žodžiu, jaučiuosi visiškai išsunktas.

Bet džiaugiuosi – Vistleris yra gražus miestelis su ne ką mažiau gražiu kraštovaizdžiu.

Atvykęs į viešbutį, gavau konfos marškinėlius su pabaisiukais (juos galima buvo rinktis iš dešimties variantų). Nežinau, kas tuos pabaisiukus sugalvojo ir kaip motyvavo, bet bent jau man labai patiko. :)

Vakare buvo sutiktuvių balius atvirame ore viešbučio terasoje. Beje, oras lauke tiesiog nuostabus. Prisibendravau su kolegomis moziliečiais. Jeigu galva dar veiktų, gal parašyčiau ir daugiau ko, bet dabar… tiesiog nebegaliu. Labanakt!

Tiesa, nuotraukos kol kas yra čia. Užpernykštės irgi ten pat, galit pasidairyti…

Vargai su „Ubuntu“: deguto šaukštas medaus statinėje

Kągi, užvakar išėjo nauja „Ubuntu“ versija (9.10), ir aš, kaip visada, nusprendžiau ilgai nelaukdamas atsinaujinti šią OS savo stacionariame kompiuteryje. Ir, kaip jau įprasta po tokių atnaujinimų, eilinį kartą esu baisiausiai nepatenkintas šio produkto kokybe. Taigi, papasakosiu, su kokia problema susidūriau šį kartą.

Tik pirma pristatysiu savo kompą: „Pentium 4“ 2,40 GHz procesorius, 1GB darbinės atminties, „ATI Radeon 9200“ vaizdo plokštė, prie kurios VGA jungties prijungtas 17 colių LCD monitorius. Vienu žodžiu, daiktas tikrai nėra naujas, bet man jo galingumų visiškai pakanka, tad jeigu ką artimiausiu metu jame ir keisiu, tai nebent darbinės atminties kiekį.

O dabar situacija: ketvirtadienio vakarą grįžęs iš darbo, pradėjau atnaujinimą iš „Ubuntu 9.04“, viską darydamas pagal čia pateiktas instrukcijas. Tiesa, antro – ketvirto žingsnių neprireikė, nes atnaujinimų programa apie naująją Ubuntu versiją man pranešė iškart, ją paleidus. Visas atnaujinimas gražiai suėjo, tada dar rankomis sudėjau GRUB 2 ir perkroviau kompą. Ir…

Ne, GRUB 2 man nieko nesugadino. :) Mano problema yra žymiai aukštesniame lygmenyje. O problema tokia, kad prisijungęs prie pasikrovusios sistemos, ten, kur turėtų būti mano darbalaukio ženkliukai ir jų fone esanti katė, pamačiau tik vienspalvį foną. Na, pamaniau, gal čia šiaip kažkas nesuveikė, persiloginsiu. Ir štai, atsijungdamas, sekundės dalį pamatau katę. Prisijungiu vėl. Rezultatas tas pats – vienspalvis tamsus fonas. Nukeliauju į išvaizdos nuostatas ir kažkokiu mistiniu būdu sugalvoju išjungti vaizdo efektus. Ir štai tada pamatau savo desktopą!

Na, galvoju, aišku, keista, bet nelabai man tie efektai ir reikalingi. Visgi nueinu į nuosavybinių tvarkyklių valdymo programėlę. Ji man pareiškia, kad pas mane jokios nuosavybinės tvarkyklės nenaudojamos, tad sąrašiukas joje tuščias. Tiesa, nesupratau, ar ji nepatikrina, kokios tvarkyklės man tiktų, ar tiesiog mano vaizdui niekas netinka ignoruoja vaizdo tvarkykles (o kaipgi xorg-driver-fglrx?), tačiau man ji nieko net nepasiūlo įdiegti. Taigi, panašu, jog mano atveju ši programa yra visiškai bevertis disko vietos švaistymas.

Na, tiek to. Galvoju, reikia gi prisijungti iš naujo, patikrinti, ar viskas veikia.

Atsijungiu. Pasirenku „Rimas Kudelis“, įvedu slaptažodį, laukiu. Ir ką jūs manote? Ogi patenku atgal į prisijungimo langą! Bet ne dėl to, kad slaptažodis blogas, o dėl to, kad kažkas GNOME sesijoj nesuveikia. Tiksliau sakant, panašu, jog ji tiesiog nulūžta. Ot smagumėlis, ką? :) Būdamas eilinis naudotojas, „Ubuntu“ daugmaž dabar išmesčiau iš savo kompo su trenksmu. Vis dėlto, kadangi dar neužmiršau, kaip atrodo terminalas (kur jau čia užmirši, tokią „nuostabią“ OS naudodamas?), aš rankutėmis susidėjau xorg-driver-fglrx paketą. Valio, pagaliau galiu prisiloginti! Kita vertus, keista, kad man neleidžiama įsijungti efektų. Ne ką mažiau keista ir tai, kad šios tvarkyklės ir toliau atkakliai nerodo anksčiau minėtoji mano disko resursus švaistanti programa. O dar – liūdna tai, kad su šiomis tvarkyklėmis, perjungiant langus ar darbalaukius, viskas perpaišoma taip lėtai, kad nors nusišauk…

Trumpai tariant… Jei kompiuteriu, kuriame visa tai vyksta, aš naudočiausi nuolat, „Ubuntu“ iš jo turbūt jau seniai būtų išmesta. Arba sėdėčiau su LTS versijomis ir atnaujinčiau jas tik kas dvejus metus ir tik praėjus geriems porai mėnesių po naujos versijos išleidimo. Nes šiaip, kai po kiekvieno atnaujinimo mano smegenų vingiais ima tekėti necenzūrinių žodžių srautai ir tenka kažką taisyti, man kaskart kyla gan pagrįstas noras šveisti tą „Ubuntu“ velniop.

„Firefox“ ateitis ir ne tik

Vakar lietuviškame „Firefox“ forume sukūriau naują temą su apklausa: kokios numatytosios ieškyklės Jūsų nuomone turėtų būti pateikiamos su lietuviškomis „Mozillos“ programų versijomis. Kviečiu pasisakyti, nes priešingu atveju man ir vėl teks viską nuspręsti savarankiškai, ir tai negarantuoja, jog mano pasirinkimas bus optimalus, nes aš pats tą naršyklėje esantį paieškos laukelį naudoju praktiškai tik su „Google“.

Dabar galiu prisipažinti – tikiuosi, jog skambus šio įrašo pavadinimas pritrauks daugiau skaitytojų. :)

Taigi, o šiandien, versdamas Creative Commons“ paieškos sistemą, aptikau pagal CC licenciją platinamą „O’Reilly“ išleistą knygą, pavadintą „The Art of Community“. Knygos autorius – Jono Bacon, apie kurį iki šiol nieko nebuvau girdėjęs, tačiau pasirodo, tai yra žmogus, ant kurio pečių, tam tikra prasme, laikosi visa pasaulinė „Ubuntu“ bendruomenė. Taigi, manau, jog skaitalas tikrai bus vertingas ir tikiuosi rasti laiko jam perskaityti (tarp visų „Lost“ serijų nuo pat pradžios žiūrėjimo :D). Galbūt tai padarius, pagaliau pavyks atgaivinti tokias vos bekrutančias bendruomenes, kaip lietuvių AK (ir ne tik) lokalizuojų komanda bei suburti tokias bendruomenes, kaip „Mozillos“ programų ar „OpenOffice“ naudotojai. Be to, ir AKL‘ui kažkokia bendruomenės vadyba nepakenktų, nes aktyvius šios organizacijos narius turbūt galima būtų ant dviejų rankų pirštų suskaičiuoti…