Pastaruoju metu kažkaip dažnai teko susidurti su žmonėmis, besidžiaugiančiais, jog ėmė naudoti kitą lietuvišką klaviatūros išdėstymą – standartinį.
Šiaip nieko tame blogo nematau, tačiau labai dažnai tie žmonės šį sprendimą motyvuoja argumentais, neva daugeliui taip įprasta „skaičiukinė“ lietuviška klaviatūra yra bloga, nes ja negalima įvesti specialiųjų simbolių. Va vienas pavyzdys iš propagandinio tinklalapio:
Pavyzdžiui, su sena klaviatūra norint surinkti ženklą @ ar kitą, kurio nėra lietuviškoje klaviatūroje, reikėjo arba persijungti, arba rinkti kodais. Tai jau stabdo teksto rinkimą, jis tampa ne visai „aklas“.
Jau pabodo visiems aiškinti, kad jie neteisūs. Tuos simbolius įvesti galima.
Pradžiai papasakosiu šį bei tą apie klaviatūrų žymėjimą. Per ilgą laiką nusistovėjo tokia taisyklė (o gal ji ir kokiam standarte aprašyta), kad klaviatūroje klavišai žymimi tam tikra tvarka, kurią būtų galima apibūdinti taip:
- klavišas dalinamas į keturias dalis (vadinsiu jas kampais);
- tos dalys paskiriamos šiems simboliams: apatinis kairysis kampas – pirmojo lygio simboliui, viršutinis kairysis – antrojo lygio simboliui, apatinis dešinysis kampas – trečiojo lygio simboliui, o viršutinis dešinysis kampas – ketvirtojo lygio simboliui;
- Jei pirmajame ir antrajame lygyje įvedama ta pati raidė, o skiriasi tik jos registras, tai ant klaviatūros nurodoma tik didžioji raidė viršutiniame kairiajame kampe.
Kas tas trečiasis lygis ir kaip jį įjungti? Paslaptis čia paprasta, tik daug kas jos, kažkodėl, nežino, arba užmiršta. Ji vadinasi AltGr. Šis klavišas, esantis dešinėje klaviatūros pusėje (šalia tarpo klavišo), veikia praktiškai taip pat, kaip Shift. Kol pastarasis yra paspaustas, klaviatūra renkami antrojo lygio simboliai (didžiosios raidės). Kol paspaustas AltGr, renkami trečiojo lygio simboliai. Jei laikysite Shift bei AltGr kartu, rinksite ketvirtojo lygio simbolius. Ar labai sudėtinga?
Aukščiau mano aprašytą žymėjimo taisyklę galima įvardinti ir kitaip. Įsivaizduokime, kad vienu metu klaviatūra matoma ne visa, o tik simbolis, kurį įvesime, paspaudę konkretų klavišą. Tarkime, kad ji yra uždengta juodu popieriumi, kuriame atitinkamais atstumais išpjauti ketvirčio klavišo dydžio langeliai. Įprastoje pozicijoje (t.y., nepaspaudus nei Shift, nei AltGr) mes matysime simbolius, esančius kairiajame apatiniame kampe. Paspaudus Shift, juodasis lapas bus paslenkamas aukštyn, o paspaudus AltGr – dešinėn. Kurį simbolį matome, tas ir bus įvedamas.
O dabar palyginkite šiuos (paimtus iš čia) standartinės ir „skaičiukinės“ klaviatūros vaizdelius:
Kiek simbolių matote pirmajame paveiksliuke, kurių nėra antrajame? Aš matau penkis: brūkšnį (EN-DASH), lietuviškas kabutes, paragrafo ir dešininio kirčio ženklus. Oho, kiek daug!
„Linux“ operacinėje sistemoje šis skirtumas dar mažesnis – kabutės įtalpintos į viršutinės eilės klavišų, pažymėtų „9“ ir „0“, pirmąjį lygį, brūkšnys – į klavišo, esančio tarp „Shift“ ir „Z“, pirmąjį lygįbrūkšnelio klavišo trečiąjį lygį, o dešininis kirtis – į tą pačią vietą, kaip ir pirmajame paveikslėlyje. Tą patį galima turėti ir „Windows“ bei „Mac“ sistemose. Spustelkite čia, jei norite parsisiųsti šio modifikuoto išdėstymo įdiegimo programą. 
Dabar pagalvokite, kaip dažnai jums reikia tų likusių dviejų simboliųparagrafo ženklo? Man gyvenime dar neprireikė. 
Taigi, „skaičiukinė“ klaviatūra nėra tokia jau nepilnavertė.
Tačiau ji turi kitą minusą – neatitinka ISO/IEC 9995 standarto, nurodančio, kad skaitmenų eilės pirmame arba antrame lygyje turi būti skaitmenys. Populiariausiame lietuviškame klaviatūros išdėstyme skaitmenys yra trečiame lygyje.
Teoriškai, viskas lygiai taip pat, kaip paveikslėlyje, turėtų būti atvaizduojama ir ant fizinės klaviatūros. Praktiškai, su lietuviškom fizinėm klaviatūrom (vėl kalbu apie „skaičiukines“) yra viena „kliurka“ – jų viršutinėje eilėje kampai yra „supainioti“ – trečias ir ketvirtas lygis atvaizduojamas ten, kur turėtų būti pirmas ir antras, o antras atvaizduojamas ten, kur turėtų būti trečias. Be to, dažnai nebūna išgraviruotas „€“ simbolis, kurio mums visai netrukus gali prireikti. Belieka džiaugtis, kad įvestas tekstas priklauso nuo tvarkyklių, o ne nuo išgraviruoto simbolio. Taip pat galima pasidžiaugti, kad simboliai, vis dėlto, dažniausiai būna išgraviruoti bent jau ant to klavišo, ant kurio turėtų būti.
Beje, standartiniu būdu (tačiau pagal senąjį, panaikintą standartą) yra sužymėtos kai kurių bankomatų klaviatūros. Pavyzdžiui, prekybos centro „Europa“ pirmajame aukšte stovi keletas DnB NORD bankomatų su tokiu žymėjimu. Kiek paradoksalu, tačiau ir juose įdiegtos, kažkodėl, „skaičiukinės“ klaviatūros tvarkyklės. Manyčiau, jog tai – grynas apsileidimas.
Manau, kad nėra pagrindinis dalykas tas, kad su viena klaviratūra gali surinkti tokį, o su kita, kitokį skirtingų simbolių skaičių. Labai didelis dalykas yra pačių simbolių išdėstymas. Prieš kokias dvi-tris savaites pradėjau naudoti lietuvišką standartinį išdėstymą „ąžerty“, iš pradžių buvo sunku ir tikrai neįprasta, tačiau dabar jau esu pakankamai pripratęs prie šio išdėstymo ir galiu pasakyti, kad teksto surinkimas tapo žymiai patogesnis, jau nekalbant apie lietuviškus simbolius, dažnai naudojami, specialieji simboliai yra būtent ten kur reikia, labai lengvai pasiekiami. Patogiau rinkti net ir programos kodą, tokį kaip:
if ( ” == $var ) { $var = ‘foo’; }
Skliausteliai ir ligybės ženklai yra tiesiog po rankta, malonu dirbti..
Skliausteliai yra, sakyčiau, netikęs pavyzdys, nes standartinėje klaviatūroje jie kaip tik yra toliau, negu „skaičiukinėje“. O šiaip, tavo paties blogo įrašas, kurio šiandien jau neberadau, mane ir paskatino parašyti šitą tiradą. Šiaip, jei gerai pamenu, tavo paties įraše argumentai už standartinį išdėstymą bei pagrindinė priežastis, kodėl perėjai į jį ir buvo specialiųjų simbolių „nebuvimas“ skaičių eilės išdėstyme.
Beje, nors ir neužsiimu programavimu kasdien, manau, jog surinkti „(a==”)“ ar kažką panašaus, naudojant skaičių eilės klaviatūrą yra ne ką sunkiau, negu naudojant standartinę.
Perkėliau svetainę ant Drupal ir seni įrašai dingo. O tame mano įraše, pagrindinis argumentas buvo tas, kad nešiojamojo kompiuterio klaviatūroje nėra skaitinės klaviatūros, todėl nepatogu, kai vienu metu tenka rinkti ir lietuvišką tekstą ir skaičius.
Taigi, rezultatas toks, kad tu skaitmenis perkėlei iš trečio lygio į antrą. Nelaikyčiau to dideliu pasiekimu.
Beje, kai kurie nešiojami kompiuteriai leidžia emuliuoti skaitmenų klaviatūrą, naudojant Fn klavišą. Pavyzdžiui, jei, laikydamas Fn, aš paspaudžiu klavišą „J“, gaunu skaičių „1“ – tą patį, kuris ant klaviatūros užrašytas mažesniu pilku šriftu.
Klaviatūra naudojuosi tikrai labai daug, spausdinu touch-type būdu, surenku apie 300 simbolių per minutę ir tikrai galiu teigti, kad „ąžerty“ klaviatūros išdėstymas yra patogesnis. Patogiau išdėstyti ne tik lietuviški simboliai, bet ir specialieji, tokie kaip ()!?-/@…
Sakydamas patogesnis, turiu galvoje, kad klavišai yra tinkamoje vietoje ir nereikia laužyti prištų norint surinkti tekstą.
hmmm… Na, nesiimsiu ginčytis, nes niekada nebuvau įpratęs prie standarto. Bet galiu pasakyti tik tiek, kad tikrai nesijaučiu laužantis savo pirštukus, spausdindamas „skaičių eilės“ išdėstymu.
Tiesiog – man atrodo, kad didelė dalis perėjusių į standartinį išdėstymą tai padarė tik todėl, kad nežino visų „skaičiukinio“ išdėstymo galimybių.
Nežinau ar tie keista sekmė, tačiau jau senokai po mano delnais negulėjo klaviatūra su aktyviu mygtuku AltGr. Abu Alt’ai tiesiog paprasti Alt’ai.
T., o tu nekreipk dėmesio, kas ant jų užrašyta. Jei klaviatūra nėra skirta Mac kompiuteriui, galiu beveik 100% įsitikinęs teigti, jog tie klavišai yra skirtingi, ir tik nuo išdėstymo tvarkyklės priklauso, ar jie vienodai elgsis, ar ne.
Super! Nuorodą į šį Tavo post’ą reikia išplatinti
Ne į šitą.
Padariau atskirą puslapiuką šitam reikalui, tik dar nebaigiau: https://rimas.kudelis.lt/numeric/.
Gal žinai panašių vaistų MAC OSX? Būtų smagu „” rašyti lietuviškai Mac’u.
Galėčiau pagaminti, tik neturiu Mac’o…
Tai parašyk kaip – gal pats pasigaminsiu.
Yra toks daiktas – „Ukelele“ vadinasi. Pasiimi jį ir pasidarai…
Na, aš pats perėjau prie standartinės klaviatūros prieš kokius metus, ir esu patenkintas. Perėjau dėl įdomumo ir patikėjęs „propaganda“, bet dabar manau, kad su standartine dirbti patogiau. Pripratau turbūt.
Visgi lieka viena problema – visi draugų ir pažįstamų kompai, kuriuose tebėra skaičių eilė
Donatai, tu esi vienas tų, kurie paminėti pirmojoje pastraipoje.
Dėkui, reikės pasigaminti.
naudingas tekstas
Dėkui, labai naudingas dalykas… Atrodo taip paprasta, o aš anksčiau vis „kankinausi” perjunginėdamas LT > ENG kai tik reikėdavo šauktuką padėti…
Kažkokie tai keisti atsiliepimai ir dar keistesni autorių paaiškinimai: žmonės nemato esmės. Nors intuityviai jaučia standartinės privalumus.
Taigi, visi nuklysta į skaitmenis (kuriuos kažkodėl tai vadina skaičiais) arba į specialiuosius ženklus. Standartinės šalininkai priekaištauja, kad negalima surinkti, pavyzdžiui, @ ženklo. Ponas Rimas su nesuprantamu pasididžiavimu sako, kad galima: spausk Alt (tik nežinau kurį)+Shift (bet kurį)+klavišą, ant kurio nupiešta Č, 2 ir @. T.y. net 3 klavišus. Su perspektyva apakti: @ yra sunkiai akiai atpažįstamas, nes apsuptas iš visų pusių Č ir 2.
O esminis skirtumas juk yra pačių liet. raidžių padėtis. Skaitmeninėje jos visos yra toli (už „kilometro”), šį kelią turi nueiti žmogaus ranka su pirštais. Standartinėje liet. raidės yra arčiau, vadinasi pasiekiamos greičiau, išbarstytos taip, kad jas galima paskirstyti įvairiems pirštams, galima spausdinti aklai, greitai ir patogiai. Spausdinantiems vienu pirštu (o tokia liaudis dominuoja) tai neturi reikšmės, tik piršto „kelionė” pailgėja (galima apskaičiuoti kiek). Bet jiems tai, kaip sakoma, vienodai rodo.
Na, ir paskutinis anekdotas – kablelio keitimas tašku. Belieka tik Lietuvos mokyklose per aritmetikos-matematikos pamokas pakeisti dešimtainių skaičių užrašymo taisykles. Ir laukiame įspūdingo finalo – lietuviškos klaviatūros be lietuviškų raidžių! Beje, iš esmės (tik) tokios klaviatūros dabar visus ir yra.
Vladas Tumasonis, Vilniaus universitetas
Vladai, manau ironiška jūsų pastaba apie apakimą, kai abiejuose išdėstymuose viršutinės eilės klavišai (turėtų būti) žymimi trim ženklais.
Šis tekstas nebuvo apie tai, ar skaitmenų eilės išdėstymas yra geresnis ar blogesnis. Jis buvo apie tai, kad ir juo galima įvesti (beveik) tą pačią simbolių aibę, kuria pasižymi „standartinis“ išdėstymas (beje, nuo 2007-ųjų tas skirtumas dar sumažėjo, ta proga dabar papildžiau straipsnelį). Na ir šiek tiek paironizuota apie tai, jog „standartinio“ išdėstymo propagandistams kažkodėl reikia kurti nesamus trūkumus skaitmenų eilės išdėstyme, reklamuojant savąjį (prie tokių pseudoargumentų priskirčiau ir „what you see is what you get“).
Man atrodo, aš šiame straipsnyje parašiau tikrai objektyvesnį išdėstymų galimybių palyginimą, negu LST išdėstymo svetainėje – ankstesniojoje ar dabartinėje – kada nors buvo pamėginta parašyti.
O apie tašką vieto kablelio irgi esu parašęs savo gan griežtą nuomonę, bet jeigu tam yra poreikis ir tokį poreikį realizavus niekas nenukenčia, nematau kodėl turėčiau apsimetinėti, kad tai neįmanoma. Jūs visiškai analogišką „nuolaidą realybei“ esate padaręs su B00 klavišo ženklais.