Lietuviški klaviatūros išdėstymai

Pastaruoju metu kažkaip dažnai teko susidurti su žmonėmis, besidžiaugiančiais, jog ėmė naudoti kitą lietuvišką klaviatūros išdėstymą – standartinį.

Šiaip nieko tame blogo nematau, tačiau labai dažnai tie žmonės šį sprendimą motyvuoja argumentais, neva daugeliui taip įprasta „skaičiukinė“ lietuviška klaviatūra yra bloga, nes ja negalima įvesti specialiųjų simbolių. Va vienas pavyzdys iš propagandinio tinklalapio:

Pavyzdžiui, su sena klaviatūra norint surinkti ženklą @ ar kitą, kurio nėra lietuviškoje klaviatūroje, reikėjo arba persijungti, arba rinkti kodais. Tai jau stabdo teksto rinkimą, jis tampa ne visai „aklas“.

Jau nusibodo visiems aiškinti, kad jie neteisūs. Tuos simbolius įvesti galima.

Pradžiai papasakosiu šį bei tą apie klaviatūrų žymėjimą. Per ilgą laiką nusistovėjo tokia taisyklė (o gal ji ir kokiam standarte aprašyta), kad klaviatūroje klavišai žymimi tam tikra tvarka, kurią būtų galima apibūdinti taip:

  • klavišas dalinamas į keturias dalis (vadinsiu jas kampais);
  • tos dalys paskiriamos šiems simboliams: apatinis kairysis kampas – pirmojo lygio simboliui, viršutinis kairysis – antrojo lygio simboliui, apatinis dešinysis kampas – trečiojo lygio simboliui, o viršutinis dešinysis kampas – ketvirtojo lygio simboliui;
  • Jei pirmajame ir antrajame lygyje įvedama ta pati raidė, o skiriasi tik jos registras, tai ant klaviatūros nurodoma tik didžioji raidė viršutiniame kairiajame kampe.

Kas tas trečiasis lygis ir kaip jį įjungti? Paslaptis čia paprasta, tik daug kas jos, kažkodėl, nežino, arba užmiršta. Ji vadinasi AltGr. Šis klavišas, esantis dešinėje klaviatūros pusėje (šalia tarpo klavišo), veikia praktiškai taip pat, kaip Shift. Kol pastarasis yra paspaustas, klaviatūra renkami antrojo lygio simboliai (didžiosios raidės). Kol paspaustas AltGr, renkami trečiojo lygio simboliai. Jei laikysite Shift bei AltGr kartu, rinksite ketvirtojo lygio simbolius. Ar labai sudėtinga?

Aukščiau mano aprašytą žymėjimo taisyklę galima įvardinti ir kitaip. Įsivaizduokime, kad vienu metu klaviatūra matoma ne visa, o tik simbolis, kurį įvesime, paspaudę konkretų klavišą. Tarkime, kad ji yra uždengta juodu popieriumi, kuriame atitinkamais atstumais išpjauti ketvirčio klavišo dydžio langeliai. Įprastoje pozicijoje (t.y., nepaspaudus nei Shift, nei AltGr) mes matysime simbolius, esančius kairiajame apatiniame kampe. Paspaudus Shift, juodasis lapas bus paslenkamas aukštyn, o paspaudus AltGr – dešinėn. Kurį simbolį matome, tas ir bus įvedamas.

O dabar palyginkite šiuos (paimtus iš čia) standartinės ir „skaičiukinės“ klaviatūros vaizdelius:
Standartinė (pagal LST) lietuviška klaviatūra
„Skaičiukinė“ („Numeric“) lietuviška klaviatūra

Kiek simbolių matote pirmajame paveiksliuke, kurių nėra antrajame? Aš matau penkis: brūkšnį (EN-DASH), lietuviškas kabutes, paragrafo ir dešininio kirčio ženklus. Oho, kiek daug!

Linux operacinėje sistemoje šis skirtumas dar mažesnis – kabutės įtalpintos į viršutinės eilės klavišų, pažymėtų „9“ ir „0“, pirmąjį lygį o brūkšnys – į klavišo, esančio tarp „Shift“ ir „Z“, pirmąjį lygį. Tą patį galima turėti ir Windows sistemoje. Spustelkite čia, jei norite parsisiųsti šio modifikuoto išdėstymo įdiegimo programą. ;)

Dabar pagalvokite, kaip dažnai jums reikia tų likusių dviejų simbolių? Man dar gyvenime neprireikė. :) Taigi, „skaičiukinė“ klaviatūra nėra tokia jau nepilnavertė.

Tačiau ji turi kitą minusą – neatitinka ISO/IEC 9995 standarto, nurodančio, kad skaitmenų eilės pirmame arba antrame lygyje turi būti skaitmenys. Populiariausiame lietuviškame klaviatūros išdėstyme skaitmenys yra trečiame lygyje.

Teoriškai, viskas lygiai taip pat, kaip paveikslėlyje, turėtų būti atvaizduojama ir ant fizinės klaviatūros. Praktiškai, su lietuviškom fizinėm klaviatūrom (vėl kalbu apie „skaičiukines“) yra viena „kliurka“ – jų viršutinėje eilėje kampai yra „supainioti“ – trečias ir ketvirtas lygis atvaizduojamas ten, kur turėtų būti pirmas ir antras, o antras atvaizduojamas ten, kur turėtų būti trečias. Be to, dažnai nebūna išgraviruotas „€“ simbolis, kurio mums visai netrukus gali prireikti. ;) Belieka džiaugtis, kad įvestas tekstas priklauso nuo tvarkyklių, o ne nuo išgraviruoto simbolio. :) Taip pat belieka džiaugtis, kad simboliai, vis dėlto, dažniausiai būna išgraviruoti bent jau ant to klavišo, ant kurio turėtų būti.

Beje, standartiniu būdu (tačiau pagal senąjį, panaikintą standartą) yra sužymėtos kai kurių bankomatų klaviatūros. Pavyzdžiui, prekybos centro „Europa“ pirmajame aukšte stovi keletas DnB NORD bankomatų su tokiu žymėjimu. Kiek paradoksalu, tačiau ir juose įdiegtos, kažkodėl, „skaičiukinės“ klaviatūros tvarkyklės. Manyčiau, jog tai – grynas apsileidimas.

23 komentarai

  1. Manau, kad nėra pagrindinis dalykas tas, kad su viena klaviratūra gali surinkti tokį, o su kita, kitokį skirtingų simbolių skaičių. Labai didelis dalykas yra pačių simbolių išdėstymas. Prieš kokias dvi-tris savaites pradėjau naudoti lietuvišką standartinį išdėstymą „ąžerty“, iš pradžių buvo sunku ir tikrai neįprasta, tačiau dabar jau esu pakankamai pripratęs prie šio išdėstymo ir galiu pasakyti, kad teksto surinkimas tapo žymiai patogesnis, jau nekalbant apie lietuviškus simbolius, dažnai naudojami, specialieji simboliai yra būtent ten kur reikia, labai lengvai pasiekiami. Patogiau rinkti net ir programos kodą, tokį kaip:
    if ( “ == $var ) { $var = ‘foo’; }
    Skliausteliai ir ligybės ženklai yra tiesiog po rankta, malonu dirbti.. :)

  2. Skliausteliai yra, sakyčiau, netikęs pavyzdys, nes standartinėje klaviatūroje jie kaip tik yra toliau, negu „skaičiukinėje“. O šiaip, tavo paties blogo įrašas, kurio šiandien jau neberadau, mane ir paskatino parašyti šitą tiradą. Šiaip, jei gerai pamenu, tavo paties įraše argumentai už standartinį išdėstymą bei pagrindinė priežastis, kodėl perėjai į jį ir buvo specialiųjų simbolių „nebuvimas“ skaičių eilės išdėstyme. :)

    Beje, nors ir neužsiimu programavimu kasdien, manau, jog surinkti „(a==“)“ ar kažką panašaus, naudojant skaičių eilės klaviatūrą yra ne ką sunkiau, negu naudojant standartinę.

  3. Perkėliau svetainę ant Drupal ir seni įrašai dingo. O tame mano įraše, pagrindinis argumentas buvo tas, kad nešiojamojo kompiuterio klaviatūroje nėra skaitinės klaviatūros, todėl nepatogu, kai vienu metu tenka rinkti ir lietuvišką tekstą ir skaičius.

  4. Taigi, rezultatas toks, kad tu skaitmenis perkėlei iš trečio lygio į antrą. Nelaikyčiau to dideliu pasiekimu. ;)

    Beje, kai kurie nešiojami kompiuteriai leidžia emuliuoti skaitmenų klaviatūrą, naudojant Fn klavišą. Pavyzdžiui, jei, laikydamas Fn, aš paspaudžiu klavišą „J“, gaunu skaičių „1“ – tą patį, kuris ant klaviatūros užrašytas mažesniu pilku šriftu.

  5. Klaviatūra naudojuosi tikrai labai daug, spausdinu touch-type būdu, surenku apie 300 simbolių per minutę ir tikrai galiu teigti, kad „ąžerty“ klaviatūros išdėstymas yra patogesnis. Patogiau išdėstyti ne tik lietuviški simboliai, bet ir specialieji, tokie kaip ()!?-/@…
    Sakydamas patogesnis, turiu galvoje, kad klavišai yra tinkamoje vietoje ir nereikia laužyti prištų norint surinkti tekstą.

  6. hmmm… Na, nesiimsiu ginčytis, nes niekada nebuvau įpratęs prie standarto. Bet galiu pasakyti tik tiek, kad tikrai nesijaučiu laužantis savo pirštukus, spausdindamas „skaičių eilės“ išdėstymu.

    Tiesiog – man atrodo, kad didelė dalis perėjusių į standartinį išdėstymą tai padarė tik todėl, kad nežino visų „skaičiukinio“ išdėstymo galimybių.

  7. Nežinau ar tie keista sekmė, tačiau jau senokai po mano delnais negulėjo klaviatūra su aktyviu mygtuku AltGr. Abu Alt’ai tiesiog paprasti Alt’ai.

  8. T., o tu nekreipk dėmesio, kas ant jų užrašyta. Jei klaviatūra nėra skirta Mac kompiuteriui, galiu beveik 100% įsitikinęs teigti, jog tie klavišai yra skirtingi, ir tik nuo išdėstymo tvarkyklės priklauso, ar jie vienodai elgsis, ar ne.

  9. Na, aš pats perėjau prie standartinės klaviatūros prieš kokius metus, ir esu patenkintas. Perėjau dėl įdomumo ir patikėjęs „propaganda“, bet dabar manau, kad su standartine dirbti patogiau. Pripratau turbūt.

    Visgi lieka viena problema – visi draugų ir pažįstamų kompai, kuriuose tebėra skaičių eilė :)

  10. Dėkui, labai naudingas dalykas… Atrodo taip paprasta, o aš anksčiau vis „kankinausi“ perjunginėdamas LT > ENG kai tik reikėdavo šauktuką padėti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *